- užbaigtinė
- užbaigtinė sf. KŽ žr. užbaiga 3: Užbaigtinė -na prie vietlankio (lokatyvo) prikergiama, o ne prie skundlankio (akuzatyvo) A1886,23. Lietuviškas vardas, lietuviška pravardė be savo tikrosios užbaigtinės – tai kaip šuo be uodegos A1883,181.
Dictionary of the Lithuanian Language.